Juodas pelėsis yra viena pavojingiausių pelėsio rūšių, dažnai randama drėgnose patalpose, ant sienų, medienos, gipso kartono ar kitų statybinių medžiagų.

Juodai dažniausiai atrodo šios pelėsinių grybų rūšys.

Ulocladium

Šis grybas priklauso 4 patogeniškumo grupei. Jis dažnai vystosi statybinėse medžiagose ir aplinkoje, kur drėgmė yra labai didelė. Be statybinių konstrukcijų jis gali pažeisti ir maisto produktus.

Cladosporium

Pradiniame vystymosi etape šis pelėsis gali būti bespalvis, vėliau įgauna įvairias spalvas. Jis pavojingas augalams ir jų sėkloms, gali vystytis net ir žemoje temperatūroje.
Kai kurie šios rūšies porūšiai net gali „maitintis“ degalais ir tepalais.

Penicillium

Šios rūšies grybai gamtoje yra labai svarbūs, nes iš jų buvo sukurtas penicilinas. Tačiau kai kurios šio grybo padermės priklauso 3 ir 4 patogeniškumo grupėms ir gali būti pavojingos žmogaus sveikatai.

Alternaria

Tai plačiai paplitęs grybas, galintis užkrėsti daržoves, vaisius, o kartais ir žmogaus odą bei kvėpavimo takus.

Aspergillus

Šis pelėsis gali sukelti aspergiliozę – ligą, dažniausiai pažeidžiančią plaučius. Grybiena dažniausiai būna balta, o sporos – juodos.

Chaetomium

Dažnai randamas medienoje, popieriuje ir natūraliuose audiniuose. Jis gali sukelti alergines reakcijas, bronchinę astmą ar alerginį rinitą.

Phoma

Šios rūšies grybiena dažniausiai būna juoda, tačiau sporos – bespalvės. Priskiriama 4 patogeniškumo grupei.

Wallemia

Tai kserofilinis grybas, kuris gali vystytis net labai sausose ir šiltose patalpose, todėl jį pašalinti gali būti gana sudėtinga.

Pilkas pelėsis dažniausiai atrodo kaip pilkšva apnaša ant paviršių. Tai saprofitiniai grybai, kurie minta negyvomis organinėmis medžiagomis.

Jie gali pažeisti:

• uogas

• vaisius

• augalus

• įvairius maisto produktus

Kartais pilkas pelėsis gali paveikti ir žmogaus sveikatą.

Baltas pelėsis dažnai randamas:

• dirvožemyje

• augaluose

• medienoje

• duonos gaminiuose

• sūriuose

Namų aplinkoje jis dažnai atsiranda gėlių vazonuose.

Kartais žmonės baltą pelėsį painioja su druskų išsiskyrimu ant sienų (išblukimu).
Juos galima atskirti paprastai:

• druskų kristalai trupa rankose

• pelėsis yra minkštas ir tepamas

Rožinis pelėsis dažniausiai atsiranda ant:

• pūvančių vaisių

• daržovių

• augalinių atliekų

• netinkamai laikomų grūdų

Statybinėse konstrukcijose jis pasitaiko rečiau ir paprastai nėra labai pavojingas žmogui. Tačiau užkrėstus maisto produktus visada reikia išmesti.

Mėlynasis pelėsis dažniausiai auga ant medienos ar augalų.

Žmonėms jis nėra itin pavojingas, o kai kuriais atvejais net naudojamas maisto pramonėje, pavyzdžiui gaminant pelėsinius sūrius.

Žalias pelėsis dažniausiai priklauso Penicillium genčiai.

Jį galima pamatyti ant:

• svogūnų

• česnakų

• vaisių

• duonos

Tačiau kai kurie žalieji pelėsiai yra net naudingi, pavyzdžiui Trichoderma viride, kuris naudojamas augalų apsaugai nuo kitų grybelių.

Pelėsinių grybų sporos yra visur aplink mus.

Jos randamos:

• dirvožemyje

• vandenyje

• ore

• ant augalų

• ant statybinių medžiagų

Sporos gali būti pakeliamos oro srautų net iki 30 kilometrų aukščio ir nunešamos šimtus kilometrų.

Todėl pelėsis gali atsirasti net ir visiškai švarioje patalpoje, jei susidaro palankios sąlygos:

• padidėjusi drėgmė

• prasta ventiliacija

• kondensatas

• šaltos sienos

Kai sporos patenka į žmogaus organizmą dideliais kiekiais, jos gali sukelti:

• alergijas

• kvėpavimo takų ligas

• astmą

• kitas sveikatos problemas

Ką svarbu žinoti apie pelėsinių grybų rūšis

Nors pelėsinių grybų rūšių yra labai daug ir jos gali skirtis spalva ar augimo sąlygomis, svarbu suprasti vieną esminį dalyką – dauguma pelėsio rūšių gyvenamosiose patalpose nėra pageidaujamos ir gali būti kenksmingos žmogaus sveikatai. Net jei kai kurios rūšys laikomos mažiau pavojingomis, jų sporos vis tiek gali sukelti alergines reakcijas, kvėpavimo takų dirginimą ar kitas sveikatos problemas.

Pelėsis namuose dažniausiai atsiranda dėl padidėjusios drėgmės, kondensato ir nepakankamos patalpų ventiliacijos. Todėl svarbu ne tik pašalinti matomą pelėsį, bet ir nustatyti tikrąją jo atsiradimo priežastį.

Jeigu pelėsis namuose atsiranda nuolat arba jo plotas didėja, rekomenduojama pasikonsultuoti su mikroklimato ar vėdinimo specialistais. Profesionalus situacijos įvertinimas padeda nustatyti pelėsio atsiradimo priežastis ir pasirinkti tinkamiausius sprendimus, kurie leidžia problemą išspręsti ilgam laikui.