Taupydami energijos išteklius ir siekdami šaltuoju metų laiku namų viduje sulaikyti daugiau šilumos, Lietuvoje renovuojami individualūs ir daugiabučiai namai. Įstačius šiuolaikinius šilumą taupyti padedančius langus ir duris, apšiltinus ir įvairiomis izoliacinėmis medžiagomis užsandarinus išorines statinių sienas, patalpose paikto mikroklimatas ir ėmė kauptis drėgmė.
Iš kur atsiranda drėgmė? Vienas žmogus per parą išskiria iki 0,5–1 litro drėgmės. Drėgmę į aplinką išskiria ir naminiai gyvūnai, ji į orą patenka garuojant akvariumų vandeniui, džiovinant skalbinius, naudojantis dušu ir vonia, gaminant maistą. Kad įsivaizduotume tarsi iš niekur patalpų ore atsirandantį drėgmės kiekį, pakanka žinoti: keturių asmenų šeima gali per parą paskleisti iki 1,5 kibiro vandens garų, o džiūstantys skalbiniai, priklausomai nuo jų kiekio, gali išgarinti ir kibirą, ir du.
Atėjus rudeniui ir žiemai, ši drėgmė sunkiai pašalinama. Taupantys šilumą gyventojai, retai varsto langus, duris. Be to, trumpalaikis durų ir langų pravėrimas, atšaldo patalpą, bet oro pasikeitimui didelės naudos neduoda. Todėl drėgmė kaupiasi namo konstrukcijose ir jas gadina, o šiltas, drėgnas, retai keičiamas patalpų oras tampa kenksmingų mikroorganizmų rojumi. Pagl SANLAB ekspertų atliktus matavimus ir NVSC patvirtintus tyrimus, matome, jog kartais išorės ir neventiliuojamų patalpų ore esančių mikroorganizmų skaičius gali skirtis dešimtis ar net šimtą kartų. Tai yra, ligų sukėlėjų namuose būna daug daugiau nei lauke. Tokiose patalpose atsiranda pelėsis ir kiti grybeliai. Neventiliuojamose arba blogai ventiliuojamose patalpose gyvenantys žmonės dažniau skundžiasi galvos skausmais, serga alergija, kvėpavimo sistemos ir kitais susirgimais. Dėl rasojančių langų, šlapių sienų taip pat „kaltas“ nevėdinamų patalpų oras.
Apšiltinus, beveik aklinai užsandarinus būsto sienas, pakeitus sandarius klangus, būste iki tol įrengtos ventiliacinės šachtos neatlieka savo paskirties. Jei į patalpą nepatenka reikiamas oro kiekis , jis iš jos ir nepasišalina. Traukos nėra ir senieji savaiminio vėdinimo kanalai neatlieka savo funkcijų.
Šią problema puikiai išsprendžia rekuperacinės sistemos arba sieniniai minirekuperatoriai
