PSO duomenimis, alerginės reakcijos gadina daugiau nei trečdalio pasaulio gyventojų gyvenimą. Bet kodėl mūsų imuninė sistema taip reaguoja iš pažiūros nekenksmingus dirgiklius? Pabandykime suprasti šį klausimą.
Senovės pasaulio gydytojai žinojo apie alergijas. Daugiau nei prieš tris tūkstančius metų kinų gydytojai apibūdino „žydinčią ligą“, dėl kurios pavasarį prasideda sloga. Yra duomenų, kad Egipto faraonas Menas, dominuojančios dinastijos protėvis, mirė nuo vabzdžių įkandimo 2521 m. Po dviejų tūkstantmečių romėnų filosofas Lukrecijus rašė: „Kas yra maistas vienam žmogui, kitam yra nuodai“.
Kiekvienas alergiškas asmuo gali savaip pasakyti, kad jo imuninę sistemą nervina tam tikros į organizmą patekusios molekulės. Ir tokių istorijų yra daug.
Vien JAV daugiau nei 18 000 000 žmonių kenčia nuo sezoninio karščiavimo, o milijonai vaikų turi alergiją maistui. Mūsų šalyje nepavydėtinu mastu paplitę įvairūs alergijos tipai.
Dažniausiai alergenai yra augalų žiedadulkės (ambrozija, rugiagėlės yra ypač pavojingos), penicilinas, vabzdžių nuodai, riešutai, nudegimai, kvepalai, tam tikri maisto produktai, nikelis, buitinis pelesis ir paprastos dulkės ir t.t.
Patekusios į organizmą, šios medžiagos gali sukelti įvairias reakcijas: nuo nemalonių dirginančių simptomų iki mirties. Alergenai sukelia slogą ir deginimo pojūtį akyse; maisto alergija gali pasireikšti virškinamojo trakto sistemų sutrikimu. Kai kuriems alergija gali sukelti mirtiną reakciją, vadinamą anafilaksiniu šoku.
Neigiamų simptomų apimtis yra didžiulė, tačiau gydymo galimybės yra ribotos. Kai kurie vaistai gelbsti gyvybę, tačiau ilgalaikiai alergijos gydymo būdai veikia retai. Antihistamininiai vaistai palengvina simptomus, tačiau jie dažnai sukelia mieguistumą, kaip ir kai kurie kiti gydymo būdai.
Kodėl mes apskritai esame alergiški? Nėra aiškaus atsakymo, tačiau viena pagrindinių teorijų rodo, kad alergija gali būti nesėkminga organizmo gynybinė reakcija. Išsivysčiusių šalių žmonėms imuninė sistema pradeda pernelyg reaguoti į visiškai saugius dalykus. Todėl gauname aibę nemalonių simptomų. Daugelis mokslininkų teigia, kad alergija nėra imuniteto sutrikimas. Būtinas tobulas gynybinių reakcijų kompleksas.
Šiuolaikiniam žmogui alergija yra daugiau išbandymas nei pagalba. Todėl sėkmingiausiu paūmėjusios problemos sprendimą galima laikyti priežasčių pašalinimu. Žinoma, mes nesugebame valdyti žydinčių augalų populiacijos gatvėse, tačiau sugebame apsaugoti savo namus. Sutikite: daug humaniškiau tvarkyti reikalus namuose, nei eksperimentuoti su savo sveikata, absorbuojant antialerginius vaistus.
Norėdami pašalinti daugumą buitinių alergenų, procedūrą sudaro tik du metodai: dezinfekavimas ir kambario vėdinimas.
Saugiausia gyvenamojo ploto dezinfekcija atliekama ozonu. Ozonas yra natūralus valiklis. Paprastam žmogui ozonas geriau žinomas kaip „kvapas po lietaus“. Tai gamtinės dujos, susidedančios tik iš vieno elemento - aktyvaus deguonies. Turėdamas neįtikėtinas dezinfekuojančias savybes, ozonas lengvai ir greitai naikina alergenus, tokius kaip tabako dūmai, dulkių erkutės, namų pelėsiai, taip pat gyvūnų alergenus (vilna, seilės ir kt.). Po to, kai ozonavimo pagalba pašalinsite alergijos priežastis, turėtumėte pasirūpinti tinkama ventiliacija. Kambario vėdinimas apsaugos jus nuo naujų buitinių alergenų sankaupų.
Atminkite, kad alergija nėra liga. Šalinkite alergijų priežastis, o ne pasekmes.